- iškelmuoti
- iškelmúoti intr. 1. iškeroti, suželti: Vasarą liūliavo iškelmavęs javas rš. | refl.: Kai užlijo, bematant visi rugiai išsikelmãvo Vj. 2. pasidaryti su kelminiais debesimis: Dangus iškelmãvo – nebelis Pšl. \ kelmuoti; iškelmuoti; susikelmuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.